Vilniaus visuomenė aptarė profesoriaus Juozo Mureikos knygą

Vasario 4 dieną (ketvirtadienį) Lietuvos mokslų akademijos (LMA) mažojoje konferencijų salėje (Gedimino pr. 3, Vilnius) įvyko profesoriaus Juozo Mureikos monografijos „Estetologijos įžvalgos“ sutiktuvės (80-ojo gimtadienio proga).

Dalyvavo LMA tikrieji nariai prof. Algirdas Gaižutis, prof. Vytautas Martinkus, prof. Antanas Andrijauskas, taip pat prof. Vilija Targamadzė, Vilniaus universiteto doc. Naglis Kardelis. Kadangi renginys buvo skirtas iš Lukšių krašto kilusio prof. J. Mureikos kūrybai aptarti, tai salėje netrūko ir Vilniaus šakinių. Tarp dalyvių buvo Kęstutis Vaičiūnas, Albinas Vaičiūnas, Jonas Vaičiūnas, Artūras ir Gražina Flikaičiai, Nijolė Baltrušaitytė, Jonas Endriukaitis, Jonas Jurevičius ir kt.

Renginį vedė prof. Algirdas Gaižutis. Pagrindinius pranešimus apie naująją J. Mureikos knygą padarė prof. V. Martinkus, prof. A. Andrijauskas, doc. N. Kardelis.

Nors pagrindinė vakaro tema buvo neseniai pasirodžiusios prof. J. Mureikos knygos „Estetologijos įžvalgos“ aptarimas, tačiau dėmesio netrūko ir kitoms šio mokslininko knygoms – „Pajaustos mintys“ (2006) ir „Estetikos enciklopedija“ (2010). Ypač didžiulė mokslinė ir kultūrinė vertė pripažinta pastarajai enciklopedijai, kurią Lietuvai turėti net tik garbinga, bet ir svarbu platesnių, net pasaulinių, vertinimų kontentekste – jos prasmė ir sandara mūsų kraštą iškelia į istoriškai didžiausią patirtį išsaugojusių ir seniausius mokslo pagrindus turinčių valstybių ratą. Tokias enciklopedijas Europoje turi reta valstybė, jų suskaičiuotume gal penketą. Tai unikalus reiškinys mūsų kultūroje, už kurį J. Mureikai „reikėtų pastatyti paminklą“. Kažkuris iš kalbėjusiųjų vėliau pridūrė: „Tą paminklą Juozui reikėtų statyti ne iš metalo, o iš pajautos sandaros

Mintys apie dvasingumo prasmę yra estetikos tyrinėjimų laukas, kuriame dominuoja filosofija, kultūrologija. Tas idėjas prof. J. Mureika suformulavo knygoje „Pajaustos mintys“ ir iškėlė sau nelengvą užduotį – diskutuoti su labai įvairia auditorija – filosofais, medikais, pedagogais ir kitų specialybių žmonėmis. Pajauta – autoriaus įžvalgų spektras, kuriame jis kuria naują mokslą. „Jo idėja kilus iš mielaširdingumo“, – sakė prof. A. Gaižutis.

Prie knygos pavadinimo „Pajaustos mintys“ J. Mureika užrašė paantraštę „Estetikos virsmas estetologija“. Ir jau estetologijoje jis kalba apie pajautą. Tai nėra noras reanimuoti estetologiją, estetologija, kaip terminas, nėra pasikeitęs. Autorius kalba ne apie protą ar jausmą (arba – ne vien apie tai), o apie dvasingumą. Iš klasikinės filosofijos išsiveržia į modernizmo atmainą, jis suranda naują – trečią kelią. Šia knyga J. Mureika padėjo pamatus darbui į ateitį. „Pajaustos mintys“ – tai tarsi koncepcija, kuriai būtinai reikėjo vystymo. Daug padaryti, nuveikti įmanoma, kai bendros nuostatos atsiranda.

O pastaroji knyga – „Estetologijos įžvalgos“ – jau išplėtoja sumanytą koncepciją. Tą vakarą apie šią knygą kalbėję mokslininkai pastebėjo, kad autoriaus įžvalgos gražiai sustyguotos, paruoštos sudėtingam knygos turiniui. Jos rodo, kad autorius gerai susipažinęs su lietuvių ir užsienio estetikos istorija. Tekstas šiuolaikiškas, paprastas, suprantamas. Jo įžvalgos teorinės, medžiaga estetikos ir kultūros istorijai. Knyga reikšminga visiems, kurie nesibodi filosofija. Joje rasime ir tezes apie meno kūrinių suvokimą.

Tai svarbu ypač dabar, kai išgyvename estetikos krizę – J. Mureikos knygoje tai stengiamasi įžvelgti, autorius „daugelį metų tą vagą varo“.

Po prof. J. Mureikos darbų – pajautos proceso pritaikymas. Todėl ir galima kalbėti apie naujo mokslo gimimą – atjautą, pajautą. Jausti mintį. Mintis pajausti, o jausmus pamastyti…

Ir pirmą gėlių puokštę, kurią tą vakarą įteikė J. Mureikai, jis nunešė žmonai Joanai, Norilsko sukilimo dalyvei, Vyčio Kryžiaus ordininkei. „Kuri savo meile, dvasine stiprybe visuomet palaikė ir padėjo įgyvendinti kūrybinius sumanymus ir kitus, kartais gyvenimui lemtingus apsisprendimus“, – sakė J. Mureika.

Tą vakarą buvo ir poezijos. Dar knygos „Estetologijos įžvalgos“ sutiktuvių įžangoje J. Marcinkevičiaus eiles skaitė LMA mokslininkų rūmų direktorė Aldona Daučiūnienė. Vėliau ji perskaitė ištrauką iš prof. J. Mureikos pastarosios knygos.

Antanas Andrijonas

Komentarai uždrausti.