Vido Cikanos jubiliejus Zyplių dvare

Picture 300Gegužės 3 dieną Zyplių dvare (Šakių r.) 60-metį paminėjo Lukšių seniūnas, skulptorius Vidas Cikana. Šakių krašte tikrai nerasime žmogaus, kuris nepažinotų V. Cikanos. Gal tame krašte nėra ir tokio kampelio, kuriame nebūtų jo darbų ar bent kūrybinių minčių prisilietimo. Sako, kad daugiau nei pusę gyvenimo V. Cikana rūpinasi Zyplių dvaro reikalais – buvo jo atstatymo iniciatorius, prižiūrėtojas, angelas sargas. Už aktyvų Zyplių dvaro atstatymo darbų ir kultūrinės veiklos puoselėjimą bei savo krašto garsinimą 2009 metais V. Cikana apdovanotas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino ordino medaliu.

Vidas Cikana dalyvavo gal pusšimtyje parodų, dvidešimtyje plenerų, nuo 1979 metų Lietuvos tautodailininkų sąjungos ir Lietuvos tautodailės kūrėjų asociacijos narys. Nuo 2001 metų vadovauja tautodailininkų bendrijai „Dailius“. Jis sukūrė 120 monumentalių medžio ir 160 akmens skulptūrų. Dalyvavo skulptūros simpoziumuose Lietuvoje, Danijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Švedijoje. Nuo 2003 metų plenero „Zyplių dvaro žiogai“ organizatorius, daugelio kūrybinių skulptūrų stovyklų vadovas.

Savo jubiliejui Zyplių dvaro arklidžių antrame aukšte Vidas surengė tapybos darbų parodą. Tai buvo skulptoriaus staigmena savo gerbėjams – 20 parodos paveikslų jis nutapė per mėnesį. „Su šia paroda nenoriu nieko nei nustebinti, nei save sureikšminti. Kartais man tiesiog kažkas pasako, nurodo, kad turiu būti vienoks ar kitoks. Ir aš turiu taip daryti. Verbų sekmadienį aš paėmiau į rankas drobę, dažų, tris sudžiūvusius teptukus ir pradėjau tapyti. Pagalvojau – relaksas. Nebegalėjau sustoti. Kiekvieną naktį prisėsdavau ir tapydavau. Kas iš to išėjo, galima pamatyti parodoje“, – sakė Vidas.

Pasveikinti V. Cikaną į Zyplius suvažiavo jo bičiuliai ir talento gerbėjai iš visos Lietuvos. Nuoširdžius padėkos žodžius jam tarė ir Vilniaus zanavykų bendrijos atstovai – Gražina ir Artūras Flikaičiai.

Šakių savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė savo sveikinimo kalboje prisiminė jubiliatą 1979 metais, kai jis dalyvavo pirmajame tautodailininkų plenere Panoviuose. „Vidas buvo toks kūdas… ir be barzdos. Nuo tada prasidėjo šio žmogaus kūrybinė veikla. Kokio tik Vido neteko matyti. Jis būna ir susirūpinęs, ir pavargęs, pagautas kūrybinio azarto, nuliūdęs, išdidus, orus, kitaip tariant, – toks, koks jis yra. Vido kūrybinis kelias yra reikšmingas ir solidus, svarbiausia – pasirinktas teisingai“, – kalbėjo A. Kasparevičienė.

Vien sveikinimams valandos nepakako. O dar laukė koncertai, parodos, draugų susitikimai ir nuoširdūs pokalbiai.

 

Antanas Andrijonas

Komentarai uždrausti.