Šakių kraštas paminėjo kariuomenės ir visuomenės dieną

b 141Gegužės 21 dieną Šakių rajone vyko Kariuomenės ir visuomenės dienos minėjimas. Tą dieną Lekėčių miestelyje, Rūdšilio miške ir Valkų kalvose buvo pagerbti Nepriklausomybės kovose dalyvavę Lekėčių valsčiaus savanoriai, žuvę partizanai ir Lietuvos kariai.

Renginiai prasidėjo ankstyvą rytą. Kariuomenės ir visuomenės žygis į pagrindinę renginio vietą – Valkų kalvas – pėsčiomis buvo surengtas iš kelių rajono vietovių: Kudirkos Naumiesčio, Kidulių. Kita žygeivių grupė keliavo iš Kazlų Rūdos (Marijampolės savivaldybė). Šis jaunųjų šaulių, moksleivių ir kitų dalyvių žygis į Valkų kalvas, kur pastatytas paminklas žuvusiems kapitono J. Valčio–Tundros vadovaujamiems partizanams atminti, vyko per kaimus ir miestelius, ten aplankant ir pagerbiant kitų žuvusių partizanų kapus ir vietas.

Lietuvos šaulių sąjungos IV-osios rinktinės Kudirkos Naumiesčio šaulių 10-osios kuopos jaunieji šauliai ir moksleiviai 8 val. 40 min. rinkosi prie Kudirkos Naumiesčio Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios esančio paminklo partizanams (Bažnyčios g. 28).

Lietuvos šaulių sąjungos IV-osios rinktinės Šakių šaulių 5-osios kuopos jaunienieji šauliai ir moskleiviai rinkosi prie Kidulių pagrindinės mokyklos (Nemuno g. 51).

Lietuvos šaulių sąjungos šaulių IV-osios rinktinės Kazlų Rūdos šaulių 7-osios kuopos ir Marijampolės jaunųjų šaulių 8-osios kuopos jaunieji šauliai ir moksleiviai rinkosi prie paminklo partizanams (Vytauto g., Kazlų Rūda).

Šv. Mišios, skirtos Lekėčių krašto savanoriams ir partizanams, Lekėčių Šv. Kazimiero bažnyčioje prasidėjo 11 valandą (Pušyno g. 1). Į jas atvyko grupė šiandieninių savanorių iš Kauno. Tarp jų – Vytauto Didžiojo II rinktinės savanoris, kilęs iš Kriūkų krašto, Lietuvos Seimo narys prof. Arimantas Dumčius.

Po Šv. Mišių, 12 val., miestelio centre, šalia Nepriklausomybės kovų 10-mečiui (1918–1928) skirto paminklo, buvo atidengtas ir pašventintas atminimo akmuo Nepriklausomybės kovose dalyvavusiems Lekėčių valsčiaus savanoriams ir Vyčio Kryžiaus kavalieriams (Draugystės g. ir Pušyno g. sankirta). Lekėčių apylinkėse surastame akmenyje iškaltos dešimties Vyties Kryžiaus ir 77 savanorių vardai ir pavardės.

Į šias iškilmes atvykęs Lietuvos Vyriausybės vadovo A. Butkevičiaus patarėjas, Nepriklausomybės kovų dalyvių įamžinimo iniciatorius ir organizatorius Vilius Kavaliauskas paminklinio akmens atidarymo metu kalbėjo: „Lekėčiai yra istorinis fenomenas Lietuvoje – vienoj vietoj tiek daug didvyrių, kurie ėjo gelbėti Lietuvą. Manau, kad mes visų savanorių dar nesurašėm. Savanorių sąrašas sudarytas, bet dėl įvairių priežasčių į jį neįrašytas dar ne vienas lekėtiškis: čia įrašyti tie, kurie gimė Lekėčių valsčiuje, bet nėra tų, kurie čia atsikėlė gyventi, kovojo, žuvo. Nuoširdus ačiū, kad jūs, lekėtiškiai, buvot vieni pirmųjų rajone juos įamžinę. Jau 32 miesteliai Lietuvoje tą taip pat padarė. Lietuvoje buvo 420 valsčių, iš kurių išėjo savanoriai, 314 valsčių yra Vyčio Kryžiaus kavalierių“.

Prie paminklinio akmens kalbėjo LR Seimo nariai Arvydas Vidžiūnas, A. Dumčius, Lekėčių seniūnas Ričardas Krikštolaitis, Nepriklausomybės kovų dalyvių giminės.

Kitoje gatvės pusėje, prie paminklo Lekėčių krašto partizanams įvyko šventinis minėjimas. Lietuvos kariai kritusius už Lietuvos laisvę pagerbė šautuvų salvėmis. Vėl kalbėjo Seimo nariai A. Vidžiūnas ir A. Dumčius, rajono meras Juozas Bertašius, partizaninių kovų dalyviai ir liudininkai. A. Vidžiūnas šias Lekėčių vietas pavadino pilietiniu šventoriumi, pasigėrėjo istorijos puoselėjimu šiame krašte. Lekėtiškis Zenonas Rakauskas prisiminė, kad kiekvieną paminkle įamžintą partizaną asmeniškai pažinojo, papasakojo jų gyvenimo, žūties istorijas. Šakių rajono meno mokyklos Lekėčių filialo mergaičių ansamblis „Allegretto“ padainavo keletą dainų. Prie paminklo žuvusiems partizanams susirinkusieji padėjo gėlių.

Iš šios partizanų pagerbimo vietos Kariuomenės ir visuomenės dienos minėjimo dalyviai pasuko į Rūdšilį – pokario metų partizanų veiklos teritoriją. Ten padėjo gėles, uždegė žvakeles, pasidalino prisiminimais.

Ant vienos Rūdšilio girios kalvelės stovi keletas kryžių, restauruotas buvęs partizanų bunkeris, tarp pušų ant grandinių svyruoja Vyčio Kryžius. Prieš 65-erius metus, gegužės 21 d., ten žuvo partizanai Julijonas Būtėnas ir Petras Jurkšaitis. Šalia tos vietos vietos, Rūdšilio palaukėje, prisiglaudusios prie girios stovi kelios sodybos. Viena jų – Aleknavičių tėviškė. Dabar Panevėžyje gyvenantis Vincentas Aleknavičius ant partizanų kryžių kalvos papasakojo apie tą tragišką 1951 metų gegužės 21-ąją. Tos dienos rytą, būdamas paauglys, jis ėjo į Lekėčių mokyklą laikyti egzaminų. Kai grįžo atgal, Rūdšilio pakraštyje išgirdo šūvius, matė kareivius, kurie kilnojo miško eglaites, žemę badė šompalais – ieškojo partizanų bunkerių. Matė suvyniotus į skudurus iš išnešamus kruvinus partizanų kūnus…

A.Aleknavičius pastaraisiais dešimtmečiais daug įdėjo pastangų, kad Lekėčių apylinkėse būtų įamžintos partizanų kovų vietos, juos nuo priešų slėpę bunkeriai. Savo iniciatyva jis iš nerūdyjančio plieno vamzdžių pagamino kryžius ir jais pažymėjo partizanų bunkerių vietas. Ir šią atmintiną Kariuomenės ir visuomenės dieną susirinkusiems Rūdšilio girioje jis parodė dar keletą mažai kam žinomų partizanų bunkerių vietų, pažymėtų nerūdyjančiais kryžiais.

Vilniaus zanavykų bendrijos pirmininkas Kęstutis Vaičiūnas šiam renginiui parengė ir pristatė keturių partizanų bunkerių maršruto lankstuką „Žalgirio rinktinės partizanų takais – 4 bunkerių maršrutas“. Šie bunkeriai Rūdšilio girioje. K. Vaičiūnas maršruto aprašyme pateikė informatyvų žemėlapį, trumpai supažindino su lankomų bunkerių istorija. Maršrutas prasideda prie kelio Šakiai–Kaunas, 28-me kilometre. Iš ten 750 metrų reikia eiti Sirvydų kaimo link, paskui pasukti į kairę ir eiti 30 metrų, pasukti dar kairiau ir, nuėjus 40 m, dar kairiau už 40 metrų yra partizanų bunkerio vieta… Taip pateikiama informacija į kiekvieno bunkerio vietą. Vienas bunkerių buvo kiek didesnis, jame vykdavo Lekėčių krašto partizanų pasitarimai. Kitame bunkeryje gyveno partizanai Algimantas Matusa–Našlaitėlis ir Aleksandras Povilaitis–Riešutas. Abu jie žuvo 1950 m. lapkričio 24 d. Jančių kaime. Lekėtiškė Danutė Matusaitė prisiminė, kad jos pusbrolis, partizanas A. Matusa, tomis pokario dienomis iš namų pasiėmė rožančių ir mamos, kuri jau buvo mirusi, nuotrauką, niekam nieko nesakęs išėjo į Rūdšilio girią. Ten ir pasivadinęs Našlaitėliu… Dar viename bunkeryje pokario metais apsistodavo partizanas Kostas Zaranka–Bitė iš Jančių kaimo. Jį 1952 m. lapkričio 17 d. savo sodybos kluone nužudė Raninės eigulys. Maršrute pažymėtas partizanų rėmėjos Antaninos Naujokaitės–Aleknavičienės atminimui pastatytas kryžius. Ji rėmė partizanus, kepė jiems duoną, jos namuose partizanai buvo įsirengę maisto sandėlį. Greta Aleknavičių sodybos pažymėtas J. Būtėno ąžuolas, kurį 1951 m. pasodino ši šeima. Kadangi ąžuolą sodino J. Būtėno nusileidimo Kazlų Rūdos giriose dieną, tai jį šeima ir nutarė pavadinti šio partizano vardu.

Tikimasi, kad K. Vaičiūno parengtas keturių partizanų bunkerių maršruto lankstukas „Žalgirio rinktinės partizanų takais – 4 bunkerių maršrutas“ bus išleistas didesniu tiražu ir keliaujantys po Šakių kraštą turistai jį galės įsigyti rajono centre, Lekėčiuose ir kitose vietovėse.

O 15 val. automobilių ir pėsčiųjų srautas girių keliais jau traukė į Valkų kalvas, kur vyko Šv. Mišios už Lietuvos partizanus ir karius (Šv. Mišias aukojo Lukšių parapijos klebonas Vytautas Juozas Insoda). Po jų prasidėjo Valkų mūšio minėjimas (šis mūšis vyko 1945 m. gegužės 12 d.), kalbėjo svečiai ir vietos gyventojai, tremtiniai, paminklo šiai vietai atminti statytojai. Renginyje dalyvavo Lietuvos šaulių sąjungos vyrų vokalinis ansamblis „Trimitas“ (koncertinę program jie parengė visiems tą dieną Lekėčiuose vykusiems renginiams).

Jau vakarop Suvalkijos šaulių IV-osios rinktinės, Kudirkos Naumiesčio šaulių 10-osios, Šakių šaulių 5-osios, Kazlų Rūdos šaulių 7-osios ir Marijampolėa jaunųjų šaulių 8-osios kuopų nariai ir kiti tą dieną dalyvavę pėsčiųjų žygyje iš Kudirkos Naumiesčio, Kidulių, Kazlų Rūdos bei į Valkų kalvas atvykę svečiai nuosavomis transporto priemonėmis susirinko į sodybą „Poškynė“. Ten dalijosi dienos įspūdžiais, vaišinosi kareiviška koše. Tą vakarą Aistė Smilgevičiūtė ir grupė „Skylė“ sodyboje surengė akustinį koncertą.

Kariuomenės ir visuomenės dienos minėjime dalyvavo parodomoji karių grupė su ginkluote ir technika, vyko Lietuvos šaulių sąjungos ir Krašto apsaugos savanoriškų pajėgų ginkluočių ir amunicijos paroda, veikė K. Vaičiūno mobilioji paroda apie Šakių krašto partizanus. Ši paroda šiemet jau buvo eksponuojama Šakiuose, Vilniaus jėzuitų gimnazijoje ir kitur.

Antanas Andrijonas

Komentarai uždrausti.