Knyga apie Lietuvos kelių muziejų

Lietuvos keliu muziejus KNIGOS virselis2015 metų pabaigoje pasirodė leidykloje Ex Arte parengta ir išleista knyga „Lietuvos kelių muziejus“. Knygai tekstus parašė 4 autoriai – žurnalistas, Nacionalinės žurnalistų kūrėjų asociacijos narys Antanas Andrijonas, kelininkas veteranas Zigmantas Michnevičius, Vilniaus Gedimino technikos universiteto doc. Gražvydas Paliulis ir Lietuvos kelių muziejaus direktorius Juozas Stepankevičius.

Knygos „Lietuvos kelių muziejus“ turinį sudaro 4 skyriai: „Kelių muziejaus ištakos“, „Muziejaus eksponatai – gyvoji Lietuvos kelių istorija“, „Technikos ekspozicija Kelių muziejuje“ ir „Kelių paveldas už muziejaus ribų“. Knygoje spausdinama daug nuotraukų, joje – 287 puslapiai.

Pirmosios iniciatyvos įkurti Lietuvos kelių muziejų kilo 1965 metais. Prisidėti prie šios idėjos tais metais buvo pakviesti autokelių valdybų viršininkai, kelių remonto ir statybos valdybų, kelių statybų rajonų vadovai bei kelininkai veteranai.

1969 metais buvo įsteigta Automobilių kelių ir tiltų centrinė laboratorija. Jai įrengti paskyrė Vilniaus autokelių valdybai priklausiusias remonto dirbtuves Vilniuje, Rasų gatvėje. Nuspręsta, kad perstatant pastatą, būtų įrengtos patalpos ir būsimam Kelių muziejui. Darbai buvo atliekami talkos būdu, kviečiantis po kelis statybininkus iš autokelių valdybų. Jie vyko lėtai ir nusitęsė iki 1973-ųjų. Reorganizuojant Automobilių kelių ir tiltų centrinę laboratoriją į „Orgtechkeltiesimo“ trestą, perkeliant šį trestą ir kelių muziejų į Kauną, dalis muziejaus eksponatų dingo. „Orgtechkeltiesimo“ tresto valdytojo A. Leliūgos iniciatyva keletas Kelių muziejaus eksponatų parodų buvo suorganizuotos Kaune,

1987 metais būta ketinimų Kelių muziejų statyti Jonavos rajono Turžėnų gyvenvietėje, kur buvo senojo pašto trakto Peterburgas–Varšuva arklių keitimo stotis, tačiau šio rajono vykdomasis komitetas neskubėjo sumanymui pritarti ir tokios minties teko atsisakyti.

Kelių muziejų imta plėsti – jam buvo skirta patalpų, atsirado daugiau eksponatų, jie tapo įvairesni. Ankstesnės Kelių muziejaus ekspozicijos apsiribojo negausiais instrumentų, įrankių, dokumentų, nuotraukų stendais. Vievyje įkūrus muziejų, buvo įrengti paviljonai, kuriuose demonstravo kelių tiesimo ir priežiūros senąją techniką. Vietos atsirado krovininiams automobiliams GAZ-MM (1942 m.), UAZ-452D (1985 m.), lengviesiams GAZ-20 „Pobieda“ (1950 m.), GAZ-21 „Volga“ (1961 m.), GAZ-24-10 „Volga“ (1986 m.), M-400 „Moskvič“ (1985 m.), ZAZ-965-A „Zaporožec“ (1968), ZAZ-968 „Zaporožec“ (1968 m.), IŽ-2715 (1984 m.), motociklui su priekaba „Emka“. O 1996 metais pastatė angarą (ant kadaise sukaltų polių) sunkiajai kelių statybos ir priežiūros muziejinei technikai eksponuoti. Ten pervežė mašinas kloti asfaltą, volus, greiderius, traktorius, buldozerius, autobusus, sunkiasvorius automobilius MAZ-500, GAZ-51 ir kt.

2003 metų gruodžio 31 d. Lietuvos kelių muziejų įregistravo į kultūros įstaigų registrą. Muziejaus direktoriumi paskyrė buvusį ilgametį Vievio KSV-6 viršininką Juozą Stepankevičių.

Kelių muziejaus 20-metis paminėtas 2015 metų spalio 22 d. Vievyje, dabartinėse jo patalpose. Į renginį atvyko susisiekimo ministras Rimantas Sinkevičius, LR Seimo narė Dangutė Mikutienė, prieš 20 metų muziejų atidaręs premjeras Adolfas Sleževičius, buvęs susisiekimo ministras Jonas Biržiškis, kelius prižiūrinčių įmonių vadovai, kelių veteranai.

Tą dieną muziejų papildė naujas eksponatas: iš Šiaulių į Vievį savo eiga atvažiavo karinės paskirties buldozeris BKT-RK2 (Šiaulių regiono keliuose buvo naudojamas nuo 1985 m.), kurį restauravo ir eksponuoti parengė VĮ „Šiaulių regiono keliai“ (direktorius Piotras Bakanovas).

Lietuvos kelių muziejaus sukakčiai išleistą knygą „Lietuvos kelių muziejus“ pristatė vienas jos autorių ir sudarytojų doc. Gražvydas Paliulis. Tai progai buvo

Komentarai uždrausti.