Bendrijos istorija

Lietuvoje prasidėjus Atgimimui, Vilniuje ėmė kurtis kraštiečių bendrijos. 1988 m. vasarą viešėdamas pas prof. J. Pikčilingį jo tėviškėje Joniškių kaime, A. Vaičiūnas tarėsi dėl šakiečių bendrijos įkūrimo Vilniuje. Po atostogų sugrįžę į sostinę, pasitelkė dar 3 bendraminčius – „Mokslo“ leidyklos darbuotoją A. Pastarnokienę, Botanikos instituto mokslinį bendradarbį J. Jurevičių ir Vilniaus universiteto darbuotoją A. Matijošienę. Šis „penketukas“ sudarė iniciatyvinę grupę, kuri sukvietė Vilniuje gyvenusius šakiečius į susirinkimą.

Prabėgo 25-eri metai nuo to vakaro, kai 1989 m. sausio 13-ąją Vilniaus šakiškiai rinkosi į Meno darbuotojų rūmus (dabar – LR Prezidentūra), kur įkūrė Zanavykų klubą ir išrinko jo tarybą. Steigiamajame susirinkime į pirmąją tarybą išrinkta 17 narių: Albinas Vaičiūnas (klubo pirmininkas), prof. Juozas Pikčilingis (1926–1991), Audronė Matijošienė, prof. Paulius Juodišius (1932–1993), Albinas Bernotas (vicepirmininkas, 1934–2012), Gintautas Tamulaitis (vicepirmininkas), Antanina Pastarnokienė (sekretorė), Benjaminas Dubickas (1937–2000), Bonifacas Kasparaitis (1925–1997), Vytautas Bakula, Zenonas Grigošaitis, Ipolitas Ledas, Irena Cikanavičienė (iždininkė), Jonas Jurevičius, Antanas Andrijonas, Juozas Stepšys, Antanas Kiveris.

Pirmasis Zanavykų klubo tarybos posėdis įvyko „Vagos“ leidyklos vyriausiojo redaktoriaus J. Stepšio kabinete. Jame išrinko vicepirmininkus, įkūrė komisijas, numatė Šakių rajono sekcijų (pagal valsčius) susirinkimų grafiką, patvirtino artimiausios veiklos planą.

Veikla buvo pagrįsta kultūriniais renginiais, kurie nenutrūko visą katvirtį amžiaus. Žemėtvarkos mokslinio tyrimo instituto kartografas B. Kasparaitis su bendradarbiais jau buvo sudaręs paminklų katologus, kuriuose suregistravo daugybę Šakių rajono istorijai brangių vietų. Kataloguose buvo surašyta 17 vėjo malūnų, įvardinti žmonės, kurie sukaupę gausias etnografines kolekcijas. Planuota tas kolekcijas eksponuoti vėjo malūnuose. Kultūrinei veikai plėtoti prisiminti Gelgaudiškio, Zyplių dvarai, Sudargo piliakalniai, V. Kudirkos, P. Vaičaičio, V. Grybo muziejai. Nepamirštos Šakių r. kalbos ir literatūros dienos (dažniausiai vadinamos Kalbos šventėmis), kurių tradicijos tęsėsi nuo 1973 metų. Šiose dienose nuo jų ištakų aktyviai dalyvavo Zanavykų klubo nariai prof. J. Pikčilingis, A. Bernotas, A. Vaičiūnas, J. Jurevičius. Įkūrus Zanavykų klubą, jau 1989 m. birželį Kalbos ir literatūros diena įvyko Kriūkuose. Jos metu atidengė skulptūrą zanavykų Daraktoriui (bene ir šiandien vienintelis toks paminklas Lietuvoje). Tais metais Šakių rajone paminėtos vieno Lietuvos beletristikos pradininko Antano Tatarės 100-osios mirties metinės.

Jau pirmuosiuose Zanavykų klubo tarybos posėdžiuose buvo aptarta reguliariai spausdinti žurnalą (arba tęstinį einamųjų reikalų almanachą), o taip pat išleisti 3 dalių knygą, kuriai pavadinimą davė prof. J. Pikčilingis – „Kur Novužė teka“. Mat, išeiviai JAV jau buvo išleidę dviejų tomų knygą „Zanavykija“ (redaktorė Alicija Rūgytė, 1 t. – 1978 m., 2 t. – 1979 m.). Buvo numatyta, kad knygos „Kur Novužė teka“ pirmąją dalį sudarys monografija apie buvusią Šakių apskritį, antrąją – iškilių žmonių biografijos (apie 100), trečiąją – mūsų krašto rašytojų antologija. Planuota knygą išleisti Šakių 400 metų jubiliejui (1999 m.). Pirmąjį knygos tomą ėmėsi redaguoti I. Ledas ir 1994 m. jį jau užbaiginėjo.

Tačiau tik vėlesniais metais šias idėjas (gerokai transformuotas) įgyvendino broliai Valdas ir Zenius Šileriai Marijampolėje, ten pradėję leisti žurnalą „Suvalkija“ (1997 m.), ir Klaipėdoje gyvenantis lekėtiškis žurnalistas Bernardas Aleknakvičius su broliu Vincentu (gyvena Panevėžyje). Pastarieji apie žymesniuosius Šakių krašto žmones pradėjo leisti daugiatomę enciklopediją „Novužės krašto vaikai“ (pirmasis tomas pasirodė 1999 m., jau išleisti 8 tomai). Tais pačiais 1999 m. J. Jurevičius išleido enciklopedinį leidinį „Žymesdnieji šakiečiai“.

1990 m. vasarą Kudirkos Naumiestyje atstatytas paminklas, kurį Šešupės ir Širvintos santakoje naumiestiečiai pastatė 1930 m., Vytauto Didžiojo mirties 500 m. sukakčiai.

1991 m. atstatytas ir pašventintas Lietuvos nepriklausomybės 10-mečio paminklas Vaitiekupių k. (Sintautų sen.), tų pačių metų gegužę Gegužių k. (Kriūkų sen.) gyventojai susirinko prie naujo kryžiaus, kurio kompozicija atskleidė legendinę kaimo istoriją.

Po ketverių metų nuo Vilniaus zanavykų bendrijos įkūrimo Šakių savivaldybės Kultūros skyriaus vedėja Janina Martišienė rašė: „1989 m. sausio 13 d. sostinės Meno darbuotojų rūmų raudonoji salė nebesutalpino taip gausiai susirinkusių vilniškių zanavykų. Prabėgo daugiau nei treji metai. Ženkli įvairialypė zanavykų bendrijos veikla. Ji taip sutapo, susišaukė su didžiuoju Atgimimu, istoriniais žygiais ir darbais už Lietuvos nepriklausomybės ir valstybingumo atkūrimą. Būta daug gražių susitikimų, vakarų, jaudinančių renginių, pastatytas ne vienas atminties paminklas, pagerbtas ne vienas daugiau ar mažiau žinomas, o kraštui ir visai Lietuvai nusipelnęs šviesuolis: mokslininkas, kunigas, knygnešys, rašytojas ar visuomenės veikėjas. Kartu išgyventa šviesių ir skaudžių valandų. Kalbos ir literatūros dienos, tapusios tradicinėmis, poezijos pavasarėliai, buvusios sekmadieninės tautinės kultūros pamokos, miestelių ir įžymių žmonių jubiliejai, valstybinės ir tautinės šventės retai kada surengiamos be Vilniaus zanavykų globos, rūpesčio, patarimo…“

1992 m. rudenį Sintautuose buvo susirinkusi zanavykų grupė, kuri iškėlė uždavinį suburti visus Lietuvos zanavykus. Buvo išrinktas centrinis Zanavykų seimelis. Jo iniciatyva 1993 m. gegužės 23 d. surengta Lietuvos zanavykų šventė. Pirmąjį veiklos pusmetį Zanavykų seimelis didžiuosiuose mūsų krašto miestuose skatino zanavykiškąjį judėjimą, organizavo lėšų rinkliavą Zanavykų krašto muziejaus pastato statybai.

1993 m. gegužės 23 d. Šakiuose įvyko pirmoji Lietuvos zanavykų šventė. Visose rajono kapinėse, memorialuose, prie Atgimimo paminklų žmonės uždegė žvakutes, dėjo gėles. Šakių šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje pašventino Zanavykų dienos vėliavą, iškilmingai ją nunešė ir pakėlė į aukšto stiebo viršūnę prie rajono savivaldybės. Miesto parke sklido dainos, grojo, šoko vaikų, jaunimo ir suaugusiųjų meno saviveiklos kolektyvai, svečiai.

Tais metais į bendrijas jau buvo susibūrę Šiaulių (pirmininkė Giedrė Čepaitienė) ir Klaipėdos (pirmininkas Z. Rinkevičius) zanavykai. Kūrėsi Kauno, Panevėžio, Kaišiadorių zanavykų bendrijos.

Vilniaus zanavykai bendrijos 5-metį 1994 m. sausį paminėjo toje pačioje Meno darbuotojų baltojoje salėje, kur buvo susibūrę 1989-aisiais. Minėjimo vakarą A. Vaičiūnas kalbėjo: „Dažnai lankėmės Šakių rajone. Nuo pat pirmų metų buvo išvykų į Vasario 16 d. minėjimus, į V. Kudirkos pagerbimo renginius, rašytoją P. Mašiotą kartu paminėjome net keletą kartų. Važiavome pagerbti knygnešių. Kiekvienais metais bendrijos atstovai skaitė pranešimus Šakių rajono kalbos šventėse…“

Kraštiečių sueiga, kurioje paminėtas Vilniaus šakiškių bendrijos 10-metis, įvyko 1999 m. kovo 16 d. (penktadienį), 16 val., Lietuvos žemės ūkio ministerijos salėje (J. Lelevelio g. 6). Atąskaitoje pažymėta, kad vilniečių pastangomis išleista keletas knygų ir kalendorių, keliasdešimt bukletų bei lankstinukų, palaikomas glaudus ryšys su kitų rajonų bendrijomis.

Sukaktuvinis 15-kos metų susirinkimas vyko 2004 m sausio 23 d (penktadienį) Vilniaus mokytojų namų didžiojoje salėje (Vilniaus g. 39).

Per 15 bendrijos veiklos metų buvo išrinktos 3 valdybos. Iš pirmosios ir antrosios valdybų į Anapilį pasitraukė 4 aktyvūs ir garbūs nariai: prof. J. Pikčilingis, prof. P. Juodišius, žemėtvarkininkas B. Kasparaitis ir B. Dubickas. Trečioji bendrijos valdyba 2004 m. baigė kadenciją. Šią valdybą sudarė: A. Andrijonas, J. Daniliauskas, A. Flikaitis, Z. Grigošaitis, G. Iešmantas, J. Ivoška, J. Jacevičius, D. Jonuškienė, J. Jurevičius, V. Kriauza, G. Narbutienė, S. Pakinkis, R. Treideris, E. Totoraitis (1938–2007), A. Vaičiūnas, A. Vidžiūnas, V. Zvicevičienė.

2009 m. gegužės 30–31 d. Šakiuose įvyko šventė „Čia mūsų gyvenimai buvo ir bus…“, skirta Lietuvos vardo tūkstantmečiui ir Šakių 410 m. jubiliejui. Jos metu (gegužės 30 d.) miesto Kultūros centre vyko konferencija ,,Šakiai Lietuvos istorijoje“, Šakių Garbės piliečio vardo suteikimas ir Vilniaus zanavykų bendrijos 20-mečio minėjimas (A. Andrijono knygos ,,Pramintais gimtinės takais“ sutiktuvės).

Skubantys metai kartu su darbais nešė jubiliejines sukaktis. Pastaraisiais metais jas atšventė valdybos nariai: 2012 m. LR Seimo narys A. Vidžiūnas paminėjo 50-metį, 2013 m. J. Jurevičius – 70-metį, A. Flikaitis ir A. Vaičiūnas – 80-metį.

2012 m. vasarį Vilniaus šakiškių bendriją papildė jaunos jėgos – valdybos pirmininku išrinktas energingas sintautinis Kęstutis Vaičiūnas.

Per 25-erius veiklos metus Vilniaus šakiškiai parengė ir išleido daug knygų. Leidybinė veikla vystoma toliau – rengiamos Lietuvos 1000-mečiui skirtos „Lietuvos valsčių“ serijos monografijos („Versmės“ leidykla), Lietuvos nepriklausomybės 100-mečiui paminėti knygos, Šakių krašto iškilių žmonių biografinės knygos (V. Urbonas. Stasys Šilingas. Gyvenimas tautai ir valstybei, 2010), Šakių krašto rašytojų ir poetų kūrybos knygos (V. Tamulaitis. Petruko vėliava, – 2 leidimai, „Versmės“ ir „Gimtojo žodžio“ leidyklos, 2013).

Pastaraisiais metais taip pat išleista vertingų Vilniuje gyvenančių Šakių krašto žmonių knygų. Europos mastu unikalų mokslo leidinį parengė ir išleido iš Lukšių krašto kilęs prof. Juozas Mureika – „Estetikos enciklopedija“ (Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2010), 2006 m. jis išleido knygą „Pajaustos mintys. Estetikos virsmas estetologija“. Sibiro tremtinės Joanos Ulinauskaitės-Mureikienės atsiminimų knyga „Likimo išbandymai“ populiarumu lenkia daugelį Lietuvoje leidžiamų knygų, jos tiražas vėl kartojamas. 2011 m. išleista pirmoji Šakių kraštui skirta Lietuvos 1000-mečio serijos „Lietuvos valsčiai“ 2 dalių monografija „Gelgaudiškis“ ( „Versmės“ leidykla, sudarytojas ir vyr. redaktorius A. Andrijonas). 2013 m. pasirodė monografija „Sintautai“.

Vilniaus šakiškiai niekuomet neliko nuošalyje nuo Šakių krašto reikalų. Taip buvo ir 2013 m. apkričio 9 d. Šakių „Žiburio“ gimnazijoje įvyko kongresas „Zanavykų sąšauka“, kuris sukvietė visų kraštų zanavykus spręsti gyvybiškai svabiausius klausimus. Bedarbystė, emigracija ir šių sudedamųjų pasekmės visomis prasmėmis derlingą Šakių kraštą nualino. Kongreso metu į Šakių rajono nykimo procesus gilinosi kelios darbo grupės, diskusijos jose nestokojo optimizmo. Šiame nuomonių sūkuryje dalyvavo ir Vilniaus šakiečių bendrijos atstovai – prof. V. Pranulis, A. Vaičiūnas, K. Vaičiūnas, J. Endriukaitis, B. Matijošaitytė, A. Andrijonas.

Žemė sukasi. Jau 25-erius metus ji mus įsukusi į Šakių malūnų girnas…

Komentarai uždrausti.